Straipsniai » Šunų ir kačių odos ligos

ŠUNŲ IR KAČIŲ AKNĖ (BĖRIMAS/SPUOGAI)

Niekas nenori būti spuoguotas net Jūsų augintinis. Sutrinkus riebalinių liaukų veiklai užsikemša plaukų folikulai riebiosiomis medžiagomis – sebumu ar keratinu. Užsikimšę folikulai suformuoja inkštirus, kurie primena nešvarumus. Inkštirai gali tapti raudonais niežulį keliančiais spuogais, kurie mikroorganizmų pagalba tampa abcesais ir jiems plyšus sukelia skausmą bei niežulį.


Šunims aknė (bėrimas/spuogai) dažniausiai pasitaiko snukio, smakro ir lūpų srityje. O katėms - ant smakro ir apatinės lūpos.


Aknė daugiausia pasitaiko trumpaplaukiams šunims (bokseriams, buldogams, mastifams, mopsams, dobermanams, rotveiliariams ir kt.) brendimo laikotarpiu nuo 5 – 8 mėnesių amžiaus ir iki vienerių metų paprastai dingsta. Retesniais atvejais serga ir vyresni šunys. O katėms - nepriklausomai nuo veislės, lyties ir amžiaus.


Kokie simptomai?


Raudoni guzeliai;
Juodi/balti inkštirai;
Pūlingi spuogeliai;
Šlapiuojantys/kraujuojantys šašai;
Niežulys/skausmas (gyvūnas kasosi, trinasi į kilimą ar baldus);
Patinimas/paraudimas;
Palietus pažeidimus jie yra skausmingi;
Lieka randai po pažeidimų;
Patinimas.


Kokios priežastys?


Šunims aknės atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinoma, manoma jog dėl genetikos, hormonų disbalanso, traumos, streso, alergijų, jautrumo tam tikriems maisto produktams.
Kačių aknės atsiradimo priežastis nėra tiksliai žinoma, manoma jog dėl hiperaktyvios riebalinių liaukų veiklos, kontaktinio ar atopinio dermatito, jautrumo tam tikriems maisto produktams, cheminėms medžiagoms ar vaistams, hormonų disbalanso, streso, imuninės sistemos susilpnėjimo, infekcijų, ar prastos higienos.

 

Kaip diagnozuojama?


Diagnozuojant aknę reikėtų atkreipti dėmesį į šuns veislę, amžių, mitybą ir nuo kada prasidėjo bėrimas, o katėms - į pašarus ir kt. veiksnius.
Kai kurie susirgimai panašūs į aknę, tuomet būtina atmesti - demodekozę, grybelinę, mielių infekcijas, alergijas, kontaktinį dermatitą, autoimuninius ir metabolinius susirgimus, alergijas, histiocitozę, eozinofilinį folikulitą ir furunkuliozę, eazinofilinės granuliomos kompleksą, kačių raupsus, odos riebalinių ir apokrinių liaukų navikus, plaukų folikulų ir odos navikus.


Koks gydymas?


Paprastai yra skiriamas vietinis spuogelių gydymas praskiestu jodo povidono tirpalu, chlorhexidino tirpalu arba silpnu benzoilo peroksidu. Kadangi smakro/lūpų oda yra plona ir jautri, todėl būtina naudoti mažesnės koncentracijos benzolio peroksidą nei žmonėms.
Katėms kartais pakanka reguliarių praplovimų švelniu natūraliu muilu ir pažeistas vietas patepti Manuka medumi arba šviežiomis alavijo sultimis. Taip pat efektyvu, kai iš raciono yra pašalinami grūdinės kilmės produktai ir kiti angliavandeniai, jūros gėrybės ir paukštiena, kaip baltymų šaltinis, maistiniai priedai ir konservantai.


Kiti galimi gydymo būdai.
Maudymas šampūnu 2 kartus per savaitę, kurio sudėtyje yra benzoilo peroksido arba salicilo rūgšties.
Benzoilo peroksido gelis, antibiotiniai tepalai taikomi vietiškai.
Steroidai taikomi vietiškai, siekiant sumažinti patinimą ir uždegimą.
Sunkesniais/komplikuotais atvejais naudojami sistemiškai antibiotikai.

Str. parengė vet. gydytoja Ramunė Dvaržeckienė.


Dėl konsultacijų, tyrimų ir gydymo kreiptis: 8-601 06353,  Islandijos pl. 209, Kaunas. 


Visos teisės saugomos. Naudoti Ramveta.lt  publikuojamą informaciją draudžiama be raštiško autorių sutikimo.