Straipsniai » Šunų ir kačių odos ligos

DEMODEKOZĖ IR KITOKS POŽIŪRIS Į GYDYMĄ

Jei Jūsų augintinį kamuoja praplikimai įvairiose kūno vietose ir nežinote, dėl ko taip nutiko ir kaip su tuo kovoti?

 

Demodekozė kas tai?


Demodex genties erkės sukelti niežai vadinami demodekoze. 
Šunims yra nustatytos trys Demodex erkės rūšys : Demodex canis, Demodex gatoi ir Demodex injai. Katėms - Demodex cati ir Demodex gatoi.

 

Dauguma šunų turi nedideliais kiekiais šių erkių populiaciją, kuri parazituoja plaukų folikuluose ir rečiau riebalinėse liaukose. Šios erkės yra normali odos floros dalis ir sveikam šuniui su stipria imunine sistema, nesukelia jokių klinikinių simptomų. 

Demodex erkės minta ląstelių baltymais ir sistemiškai esančiomis mielėmis, kurios atsiranda dėl pašaruose esančių mielių ar cukraus.

 

Demodex erkės yra prisitaikiusios parazituoti žinduolių odoje, tačiau nebuvo įrodyta, kad galimas užsikrėtimas tarp kačių ir šunų ar žmonių. Manoma, kad demodex erkės, tik gimusiems šuniukams, perduodamos per kalę, tiesioginio kontakto būdu, kada yra ilgalaikis kontaktas oda su oda (po gimimo per pirmąsias 72 val.).Tiesioginio kontakto būdu, erkių vyresniems gyvūnams neperduodama. Tik kačių Demodex gatoi, kurios randamos odos paviršiuje, gali būti perduodamos kitoms katėms.
Demodex erkės gali būti pernešamos per kraują ar limfa, todėl gali būti limfiniuose mazguose, žarnyno sienelėse, inkstuose, skydliaukėje.

 

Katėms demodekozė pasireiškia retai.

Kadangi šios ligos imunopatogenezė nėra visiškai aiški, daugeliu atveju pagrindinė priežastis nėra nurodoma. Nors Katėms lokalizuota demodekozė pasireiškia praplikimais ir pleiskanojimu apie snukį, kaklą ir akių vokus, su įvairaus laipsnio hiperpigmentacija.

 

Kokios priežastys?

 

Priežastys: patogenezė demodekozės yra sudėtinga ir ne visiškai išaiškinta. Yra nuomonių jog tai lemia genetiniai veiksniai, yra ir priešingų nuomonių, jog tai dėl netinkamo šuns šėrimo, kuris susiformavo, atsiradus sausiems komerciniems pašarams. Tačiau vieningai sutariama, jog susirgimas vystosi dėl imuninės sistemos nepakankamumo (imunodeficito).

Daugeliu atveju generalizuota demodekozė buvo tiesioginis rezultatas imuninė sistemos nepakankamumo. Pvz.: hormonų disbalanso, prasto šėrimo, chemoterapijos, vėžinių susirgimų ar diabeto.

Imuninetas gali susilpnėti natūraliai arba dėl naudojamų preparatų (pvz.: kurie veikia neigiamai imuninę sistemą - steroidinių vaistų ir t.t.) gali kai kuriais atvejais iššaukti šį susirgimą. Dėl šių parazitų atsiranda antrinės bakterinės odos infekcijos.

 

Kokios susirgimo formos?

 

Šunims yra 3 formos: vietinė (lokalizuota), jaunų šuniukų generalizuota ir suaugusių šunų generalizuota demodekozė.

 

1) Vietinė (lokalizuota) - dažniausiai pasireiškia 3 – 6 mėnesių amžiaus šuniukams. Dauguma atvejų liga praeina savaime. 

Odos pažeidimai dažnai yra nuo 1-5 nedidelių, gerai apribotų, odos plotelių, tose vietose iškritę plaukai, paraudę ir pleiskanoja. 
Šie pažeidimai dažniausiai pastebimi yra apie lūpas, apie akis ir priekines galūnes, bet galima rasti ir kitose kūno vietose. Paprastai niežulio nėra, arba jis labai silpnas.

 

2) Jaunų šuniukų generalizuota demodekozės forma yra paveldima tų individų, kurių yra genetiškai sutrikusi imuninė sistema. Tai sunki liga, kurios pažeidimai (paraudimas, spuogeliai, praplikimai, riebi seborėja, paburkusi oda, vietomis juoda inkštiruota oda, hiperpigmentacija ir luobeliai pleiskanų), lydimi antrinės bakterinės infekcijos. Taip pat sergant šia forma dažnai pasireiškia ir pėdučių ir tarpupirščių dermatitas. 
Šunys gali sirgti ir sistemiškai (t.y. apima visą organizmą) pasireiškia generalizuota limfadenopatija (skausmingi ir padidėję limfiniai mazgai), letargija ir karščiavimas, pūlingi odos uždegimai.

 

3) Suaugusio šuns generalizuota demodekozės forma, kliniškai atrodo panašiai, kaip ir jauniems šuniukams, tik skirtumas tas, kad serga jau vyresni ir susirgimo priežastys kitos. Suaugusiems demodekozę gali iššaukti navikiniai procesai ar sekinančios ligos, kurios iššaukia imuninės sistemos nepakankamumą, pvz.: hormoniai susirgimai (skydliaukės, atninksčių), cukrinis diabetas, piktybinė limfosarkoma, piktybinė melanoma, ir t.t. Tačiau daugelių atvejų imuninės sistemos nepakankamumo priežastys nėra išaiškintos.

 

Kaip diagnozuojama?

 

Vienas iš tyrimų yra odos skutenos ar plaukų rovimas iš pažeistų odos vietų, kuris parodo Demodex erkes, jų kiaušinėlius ir lervas. Kadangi erkės yra giliai plauko folikuluose, todėl gilusis skutenų tyrimas, didele procento dalimi, gali duoti klaidingai neigiamą atsakymą. Todėl tyrimą rekomenduojama pakartoti ne vieną kartą, arba atlikti odos biopsiją.


Kitas galimas tyrimas - odos biopsija. Šis tyrimas išimtinai naudojamas šarpėjams, kai dėl laižymo susidaro odos granuliomos ir ūmus pododermatitas su gilia piodermija.

 

Koks gydymas ir profilaktika?

 

Kaip ir kiekvienas gydymas, skirtingam individui yra individualus. Todėl atsižvelgus ir įvertinus visus veiksnius: gyvūno amžių, svorį, veislę, pagrindinio susirgimo formą ir gretutines ligas, Jūsų veterinarijos gydytojas parinks Jūsų augintiniui tinkamiausią gydymo schemą.

 

Šėrimo vaidmuo imunodeficitui

Prastas šėrimas yra dažniausias imuninės sistemos nepakankamumas. Prastas šėrimas kelia pavojų visai imuninei sistemai ir ypač limfinei sistemai ir jos latakams bei jais tekančiai limfai, kuri ir gamina imunines ląsteles. Todėl organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijų ir ligų. Norint išlaikyti sveiką imuninę sistemą, reikia pradėti nuo sveiko šėrimo, RAW šėrimo, kuris padeda užkirsti kelią ir gydo nuo imuninodeficito.

Holistikai ar natūralaus veisimo šalininkai yra praktika pagrindę, jog jei sergantiesiems demodekoze šuniukams, pradėjus šerti begrūdžiu pašaru, RAW su papildais ir nenaudojus ištisus metus jokių priešparazitinių preparatų, tolimesni palikuonys nesuserga demodekoze.

 

Alternatyvus/Natūralus gydymas

Turi būti taikomas natūralus pašaras, RAW šėrimas ar iš natūralių neperdirbtų maisto produktų.

Šunų organizmas, kurių imuninė sistema nusilpusi, reikalauja žalios mėsos, organų ir kaulų, tai sudaro šėrimo bazę, kuri svarbi virškinimo ir imuninei sistemai. Nes nuo virškinimo sistemos 70 – 80 % priklauso imuninė sistemos.
Jei negalite dėl tam tikrų priežasčių, savo augintinio, šerti RAW šėrimu, tuomet šerkite šaldyta mėsa ir jos subproduktais ar dehidruota mėsa be grūdų ar šakninių daržovių.

 

Atminkite, kad Demodex erkės minta mielėmis, kurios gyvena organizme, taip nutinka, nes pašaruose esti mielės ir cukrus (angliavandeniai/šakninės daržovės ir grūdai). Jei norite nutraukti šį ciklą, tai pakeistus šėrimą, priversite badauti erkes ar susilpninsite jų kolonizaciją. Tad šeriant augintinį nepridėkite grūdinės kultūros (ypač kviečių, avižų, kukurūzų, miežių, sorų) ar šakninių daržovių, ar mielių ( nei maistinių nei alaus mielių).

 

Kontrolė ir prevencija:

 

1) Stiprinti imuninę sistemą.

2) Geros kokybės pašarai arba „antimielinė dieta“, tai šoks šėrimas, kai augintinis šeriamas tik mėsa, jos subproduktai, kaulais ir žemos glikemijos vaisiais ir daržovėmis (žalios lapinės, bet ne šakninės daržovės) arba kitaip tariant maisto produktai, kurie stipriai nepakelia cukraus kiekio kraujyje.

3) Šunys turi gauti pakankamai poilsio, t.y. jo guolis ar narvus turi būti ramioje patalpoje.

4) Grynas oras ir saulė. Yra būtini reguliarūs ir ilgi pasivaikščiojimai. Nes deguonis yra svarbi dalis imuninei sistemai.

5) Antioksidantai, probiotikai (galite papildyti Vit. C ir Vit. E, Omega 3 ir 6 rieb.r.).

6) Cinko preparatai arba galima natūraliai skirti moliūgo sėklų.

7) Visiškai jokių vakcinacijų iki tol kol pasveiks Jūsų augintinis. Tai gali užtrukti 2 ir daugiau mėnesių.
8) Ieškoti natūralių preparatų, kaip saugiai ir efektyviai kontroliuoti išorinius ir vidinius parazitus.

9) Pašalinti gretutinius susirgimus ar infekcijas.

10) Daugelis tradicinio gydymo šalininkų rekomenduoja šunų pateles, kurioms buvo diagnozuota generalizuota demodekozė, sterilizuoti. Nes po kiekvienos rujos ar šuningumo (nėštumo) gali paūmėti ar atsinaujinti susirgimas. Be to, jis gali būti perduodamas ir šuniukams. Taip pat šunų sirgusiųjų generalizuota demodekoze nerekomenduojama veisti. (Nors dėl šių argumentų ne visi veterinarai dermatologai ir parazitologai vieningos nuomonės).

11) Vengi imunosupresantų, t.y. vietinių ar sisteminių kortikosteroidų.

12) Jei šuo yra nuolat kortikosteroidų ar kitų imunosupresantų poveikyje, reikalinga kontrolinė profilaktinė veterinaro apžiūra ir konsultacija bei odos skutenų tyrimai.

 

Šiame straipsnyje pateikta informacija pateikia informaciją, kaip natūraliai rūpintis augintinio sveikata. Svarbu atsižvelgti į kiekvieną augintinį individualiai ir nustatyti, kas geriausiai jam tinka.

 

Atminkite, kad naudojamų preparatų gausa, įvairios cheminės medžiagos (priešparazitiniai preparatai, vakcinos), grūdinės kultūros, šakninės daržovės (bulvės) ar mielės... slopina Jūsų augintinio imuninę sistemą.

 

Str. autorė vet. gydytoja Ramunė Dvaržeckienė

 

Dėl konsultacijų, tyrimų ir gydymo kreiptis: 8-601 06353,  Islandijos pl. 209, Kaunas. 


Visos teisės saugomos. Naudoti Ramveta.lt  publikuojamą informaciją draudžiama be raštiško autorių sutikimo.