Straipsniai » Šunų ir kačių odos ligos

AR KADA ESATE GIRDĖJĘ APIE MIELINIO GRYBELIO, MALASSEZIA INFEKCIJĄ?

 

AR KADA ESATE GIRDĖJĘ APIE MIELINIO GRYBELIO, MALASSEZIA  INFEKCIJĄ?
 

Kas yra mielinis grybelis Malassezia sp.?

Tai yra normali šunų ir kačių ausų ir odos flora.

 

Kur Malassezia sp. mieles galima rasti?

 

Pas sveikus šunis/kates paprastai jos randamos ausies kanale, tarpupirščiuose, analinėse liaukose, lytiniame plyšyje, tiesiojoje žarnoje.

 

Kas serga?

 

Mielinė infekcija gali sirgti įvairaus amžiaus ir veislių šunys. Susirgimai dažniausiai pasitaiko šunims, rečiau katėms. Tačiau yra keletą šunų ir kačių veislių, kurios turi polinkį.

 

Kokios infekcijos priežastys?

 

Malassezia sp. mielės neinvazyvus mikroorganizmas, kuris veikia tik raginį odos sluoksnį. Padidėjusi šiluma ir drėgmė, tam tikrų odos vietų, tokių kaip odos raukšlės ir ausų kanalas padeda ten lengviau joms kolonizuotis. Dėl išskiriamų fermentų jos sukelia niežulį ir odos ar ausų uždegimą.

 

Nustatyta, jog 50 proc. šunų mielinė infekcija, gali buti susijusi su alerginiais susirgimais. 
Padidėjęs organizmo jautrumas Malassezia sp. mielėm sukelia stiprų odos niežulį ir dažniausiai aptinkamas atopiniu dermatitu sergantiems pacientams.

 

Padidėjusi šių mielių produkcija dažniausiai pasitaiko dėl alergijų (atopijos, blusinio alerginio dermatito, pašaro alergijos, tam tikrų pašaro sudėtinių dalių netoleravimo), endokrininių (hormonų disbalanso), odos ragėjimo sutrikimų, genetinių veiksnių (polinkio tam tikrų veislių), ir rečiau dėl imuninės sistemos. Kartu gali pasireikšti ir stafilokokinė infekcija.
Pvz.: šuniui yra bakterinis dermatitas, alergija, padidėjęs odos riebaluotumas (seborėja), ausyje paudaugėja sieros išsiskyrimas, ar ilgai vartoja tam tikrus preparatus (gliukokortikoidus, arba antibiotikus) - dėl šių priežasčių, gali padidėti polinkis į mielinę infekciją.

 

Šunų veislės, kurios turi polinkį į mielinio grybelio infekcijas - basetai, pudeliai, anglų seteriai, ši cu, maltos bišonai, vakarų Škotijos baltieji terjerai, amerikiečių kokerspanieliai, taksai, vokiečių aviganiai, auksaspalviai ir labradoro retiveriai, čihuahua, šelčiai, kačių veislės – devono rex ir sfinksai.

Mielių sukeltas dermatitas/otitas, gali pasireikšti ir katėms, kurių pasmakrėje yra bėrimas, kitaip dar vadinama, aknė. Katėms jis susijęs ir su FIV (kačių imunodeficito viruso) infekcija.

 

Kokie simptomai?

 

niežulys; 
nemalonaus kvapo išskyros;
riebi oda; 
geltonos arba pilkos pleiskanos;
odos paraudimas ir lichenifikacija (stora sausa, su paryškintu odos piešiniu oda);
oda vietomis tampa tamsesnė (hiperpigmentacija), lėtiniais atvejais ji sustorėja;
plaukų spalvos pokyčiai (pvz.: iš baltos spalvos tampa bordo arba ruda);
plaukų slinkimas.

Kūno sritys, kurios dažniausiai pažeidžamos – ausų landos, odos raukšlės, pvz.: pilvo, kaklo, alkūnės, kirkšnies, apynagės, tarpvietės ar snukio.

 

Kokios mielių infekcijos formos?

 

Mielių sukeltas dermatitas gali būti pirminis, t.y. pagrindinė odos susirgimo priežastis, arba antrinis, pasireikšti dėl kitų ligų.


Tačiau mielinė infekcija dažniausiai pasireiškia kaip antrinė.

Dėl savo pažeidimo ir niežulio, ji gali „pamėgdžioti“ daugelį odos lėtinių uždegiminių ligų, tokių kaip - atopinį dermatitą, maitinę alergiją, blusų sukeltą alerginį dermatitą, paviršinę piodermą, demodekozę, sarkoptozę ar seborėjinį dermatitą.

Kadangi mielės gali „pamėgdžioti“ kitas ligas, todėl labai svarbu išsiaiškinti pagrindinę susirgimo priežastį.

 

Mielinė infekcija gali būti:


Lokali (tik tam tikros srities) - ausų, snukio, tarpupirščių, išangės srityje arba generalizuota - apimanti didžiąją kūno dalį.

Ausų infekcijos ar išorinės ausies uždegimų atvejais dažniausiai vyrauja mišri infekcija, pvz.: Malassezia sp. mielės, kokinės ar enterobakterijos ir kartais net ausų erkutės. 


Ausų uždegimo atveju, sklinda nemalonus kvapas, gyvūnas purto galvą ir letenom krapšto ausis.

Šuo paveiktas mielių infekcijos turi nemalonų odos kvapą, ji tampa riebi ir pleiskanojanti.


Gyvūnas dėl sukeliamo niežulio trina snukį, nuolat laižo tarpupirščius, oda parausta, o vėlesnėse uždegimo stadijose sustorėja ir patamsėja (hiperpigmentacija), slenka plaukai.

 

Diagnozė.

Odos/ausų citologinis tyrimas.

Išsami informacija (anamnezė) apie šuns sveikatą/šėrimą.

Alergijų diagnostika. Hormoniniai kraujo tyrimai.

 

Koks gydymas?

 

Vietiškai galima naudoti šampūnus, fungicidinius tepalus/kremus. Padeda chlorhexidino 1 - 4 proc. šampūnai, taip pat šampūnai kurių sudėtyje yra benzoilo peroksido, sieros ar ketokonazolio. 
Ausų uždegimo gydymui reikalingas ausų valymas 1-2 x dienoje. Ausų valikliai kurių sudėtyje yra rūgščių, pvz.: boro, keičia odos pH, todėl slopina mielių augimą. 
Sunkesniais atvejais, esant generalizuotai ligos formai, skiriami oraliai priešgrybiai preparatai, kursas gali būti nuo 2 - 5 savaičių. 
Dėl toksinio poveikio kepenims, priešgrybiniai preparatai skiriami tik prieš tai atlikus biocheminius kraujo tyrimus.

Mitybos keitimas (eliminacinės dietos)/ atopijos ir ektoparazitų kontrolė/hormoninių sutrikimų korekcija.

 

Str. autorė vet.gydytoja Ramunė Dvaržeckienė 


Dėl konsultacijų, tyrimų ir gydymo kreiptis: 8-601 06353,  Islandijos pl. 209, Kaunas. 


Visos teisės saugomos. Naudoti Ramveta.lt  publikuojamą informaciją draudžiama be raštiško autorių sutikimo.