Straipsniai » Šunų ir kačių odos ligos

ALERGIJOS. JŲ PRIEŽASTYS. NATŪRALIOS MITYBOS SVARBA.

Ar daug šunų kenčia nuo alergijų ir kuo jos pasireiškia? Ar jų dažnėja, kaip ir žmonėms?

 

Kaip ir žmonėms, alerginiai susirgimai gyvūnams pasireiškia vis dažniau ir ūmiau.

Smulkių gyvūnų praktikoje, dermatologiniai nusiskundimai sudaro iki 25 % visų susirgimų. Iš jų iki 50 % atvejų sudaro alerginės odos ligos.

 

Pirminis alerginių odos susirgimų klinikinis simptomas yra odos niežulys. Tada gyvūnas nuolat trinasi, kasosi, laižosi, vystosi chroniški ar pasikartojantys ausų/odos uždegimai, plaukų slinkimas, odos ir kailio spalvos pokyčiai ir t.t. Šie simptomai kuriam laikui aprimsta naudojant antibiotikus, ar vaistus nuo niežulio, tačiau tuoj pat atsinaujina po jų nutraukimo.

 

Kokios pagrindinės alergijų priežastys?

 

1. Parazitinės. Tai pati dažniausia alergija – reakcija blusų seilėms. Kai kurie keturkojai (apie 40 % populiacijos) jautresni blusų seilėms, todėl niežulys įkandus bent vienai blusai, gali išlikti iki 14 dienų. Blusinė alergija charakterizuojama nugaros, pasturgalio ir uodegos pažeidimais. Taip pat gali alergizuoti kitų vabzdžių ar voragyvių įgėlimai. Ši alergija, dažniausiai pasireiškia sezoniškai.

 

2. Išorinės, aplinkos medžiagoms:

 

a. Aerogeninės. Gyvūnas įkvepia įvairių alergenų, kurie tvyro ore, pvz.: žiedadulkės, įvairių augalų alergenai, dulkės, pelėsiai ir t.t.), tada pasireiškia čiaudulys, rinitas, konjunktyvitas, snukio niežulys ir t.t. Ši alergija, priklausomai nuo alergeno, gali pasireikšti sezoniškai.

 

b. Kontaktinės. Kai alergenai patenka į organizmą tiesiogiai per odą, pvz.: alergija žolėms ar medžiagos su kuriom keturkojis turi dažną sąlytį. Tada oda parausta, paburksta, niežti. Ši alergija, priklausomai nuo alergeno, gali pasireikšti pasireikšti sezoniškai.

 

3. Maistinės. Kai alergenai patenka į organizmą pro virškinamąjį traktą, t.y. baltymai pvz.: jautiena, vištiena, soja, pieno produktai, kukurūzai, kviečiai, kiaušiniai ir t.t. Niežtinčios odos simptomai pasireiškia ant snukio, pėdučių, ausų, galūnių, pažastyse, aplink analinę angą. Taip pat chroniškos ar pasikartojančios ausų/odos infekcijos, plaukų slinkimas, intensyvus kasymasis, viduriavimas, vėmimas. Tam, kad išsivystytų tokia alergija, organizmui reikia šiek tiek laiko, todėl nereikia manyti, kad maistinė alergija atsiranda naujiems produktams, – tai, kad nauji produktai sukels kokią nors reakciją, mažiausiai tikėtina, todėl jie naudojami diagnostikai. Kiekvieno organizmo alergija griežtai individuali: vienam ji – vištienai, kitam – žuviai. Ši alergija pasireiškia ištisus metus.

 

Padidėjęs organizmo jautrumas būna ne visiems gyvūnams vienodai, o tik kai kuriems individams ir, manoma, yra sąlygotas genetiškai. Beje, tas pats gyvūnas gali būti jautrus ne vienam, o net keliems skirtingiems alergenams, taip nutinka atopinio dermatito atveju. Keletas iš dažniau pasitaikančių alergenų: juodžemis, pelėsiai, įvairios žiedadulkės, namų dulkių, grūdų erkės ir kt. Manoma, jog dauguma alergenų į organizmą patenka prasiskverbdami pro odą, nors odos alerginės reakcijos galimos ir alergenui patekus per kvėpavimo (alerginis rinitas) ar virškinimo traktą (alergija maistui). Šunų atopinis dermatitas – tai paveldimas, lėtinis, atsinaujinantis (recidyvuojantis), labai niežtintis odos uždegimas, susijęs su imuninė sistema, susilpnėjusia odos barjerine funkcija, aplinkos ir mikrobiniais faktoriais bei genetiniu polinkiu. Jis pasireiškia 10 proc. šunų populiacijos.

 

Atopinis dermatitas dažniausiai prasideda jauniems šunims - tarp 6 mėn. ir 3 metų amžiaus. Labiausiai pasireiškiantys požymiai yra niežulys, kuris dažniausiai apima snukį, akis, ausis, kojas, lenkiamuosius paviršius, pažastis ir kirkšnis.

Polinkis į atopiją pastebėtas šių veislių šunims: kernterjerams, vakarų škotų baltiesiems terjerams, škotų terjerams, šiurkščiaplaukiams foksterjerams, dalmantinams, mopsams, airių seteriams, bostono terjerams, prancūzų buldogams, auksaspalviams retriveriams, bokseriams, anglų seteriams, labradoro retriveriams, miniatiūriniams šnauceriams bei kitų veislių šunims, tačiau gali pasitaikyti ir mišrūnams.

 

Kaip išvengti alergijų? Ar jos yra išgydomos?

 

Nei viena iš alerginių ligų nėra išgydoma, įmanoma tik ją kontroliuoti vengiant alergenų arba individualiai pritaikant gydymą ir mitybą.

Jei gyvūnui atopija, tuomet vienintelė išeitis – tai kontroliuoti ligos eigą, t.y. taikyti desensibilizaciją (imunoterapiją), ar kortikosteroidų/antihistaminų/ciklosporinų/lokivetmabo terapiją.

 

Jei alergija maistui, nėra gydoma, galima tik pritaikyti eliminuojančią/hipoalergininę dietą, t.y. iš mitybos raciono pašalinti produktą, kuris sukelia alergiją. Ši dieta turėtų būti taikoma ne mažiau 2-3 mėnesius, kad pamatyti efektą.

Eliminuojanti/hipoalerginė dieta, tai naujas baltymo šaltinis, su ar be nauju angliavandenių šaltiniu (kurie anksčiau nebuvo naudojami) arba hidrolizuoti baltymai. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti namų gamybos, RAW ar BARF.

 

Tam, kad augintiniui nebepasireikštų alergijos blusų seilėms, naudokite preparatus nuo blusų ir specialius antkaklius. Tačiau tai darykite saikingai, nes per didelis tokių preparatų naudojimas gali gyvūnui pakenkti.

Odos uždegiminę reakciją alergijų atveju galima sumažinti jei, į mitybos racioną įtraukdami optimaliai subalansuotas Omega 6 ir Omega 3 riebiąsias rūgštis.

 

Noriu pabrėžti, jog kiekvieno gyvūno alerginis susirgimas yra skirtingas, todėl kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam.

 

Kiek svarbus maisto parinkimas Jūsų augintiniui?

 

„ Tegul maistas, bus – vaistas“, taip teigė Hipokratas. Su šiuo teiginiu sutinku visu 100 procentu. Pašaro kokybė yra labai svarbi gyvūnui, ypač jauno amžiaus, kai vystosi raumenys, kremzlinis/kaulinis audinys ir vidaus organai. Nuo pasirinkto maitinimo priklauso kokia ateityje bus augintinio sveikata. Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempas paspartėjo, todėl augintinių maitinimui daugelis renkasi sausus pašarus.

 

Noriu priminti, jog tiek šuo, tiek katė yra mėsėdžiai gyvūnai. Todėl juos pradėjus maitinti sausais pašarais, kurių sudėtyje didelę dalį sudaro grūdai ar daug krakmolo turintys produktai, pastebimai išaugo, net galima pasakyti tapo „epidemija“, tokios šunų ir kačių lėtinės ligos, kaip: inkstų, kepenų, kasos nepakankamumai; diabetas, šlapimo takų akmenligės, alergijos, antsvoris, suprastėjusi dantų ir dantenų būklė, sąnarių problemos, virškinimo problemos (viduriavimas, vidurių užkietėjimas), dirgliosios žarnos sindromas, hiperaktyvumas ir net agresyvus elgesys.

Todėl gyvūno mitybos tema reikia šviesti žmones, kad sumažintume tokias problemas.

 

Žmonių maiste yra skaniklių, kvapiklių, konservantų ir kitų priedų, ar keturkojų komerciniuose maistuose yra jų? Ir kokią įtaką jie turi jų sveikatai? Į ką svarbu atsižvelgti perkant pramoninį maistą?

 

Žmonių maiste yra naudojami įvairūs priedai, neišimtis ir šunų bei kačių maistas. Čia sauso maisto galutinio produkto gamybos etape yra pridedama tokių priedų, kaip vitaminai ir mineralai. Neskaitant jų, taip pat ir medžiagų nuo nuosėdų ir dribsnių susidarymo, antimikrobinės medžiagos, antioksidantai, spalvą suteikiantys priedai, pagardai, kietinantys priedai, džiovinimo agentai, emulsikliai, eteriniai aliejai, aromato ir skonio stiprikliai, kvapiosios medžiagos, šlifavimo medžiagos, drėgmę išlaikančios medžiagos, rauginės medžiagos, tepalai, granuliavimo agentai, pH kontrolės agentai, konservantai, prieskoniai, užpilai, stabilizatoriai, saldikliai, tirštikliai ir t.t.

 

Kadangi sausas maistas turi ilgą laiką išstovėti nesugedęs (ypač kol gabenamas), jis saugomas sintetinių arba natūralių konservantų pagalba. Cheminiai konservantai (propilo galatas, propileno glikolis (naudojamas ir kaip mažiau toksiška automobilių antifrizo versija), BHA, BHT, TBHQ, natrio metabisulfitas ir etoksikvinas) gali būti nepatikimi sveikatos atžvilgiu, kai kurie netgi uždrausti vartoti žmonėms dėl abejotino poveikio, bet nedraudžiami šunų sausuose maistuose. Propilenglikolis uždraustas kačių masituose, tačiau vis dar leidžiamas šunims. Etoksikvinas, butilhidroksianizolas (BHA) ir butilinto hidroksitoluenas (BHT) yra potencialūs kancerogenai. BHA, BHT ir etoksikviną leidžiama naudoti gana mažais kiekiais, tačiau ilgalaikis šių medžiagų kaupimasis (pastoviai vartojant) gali būti kenksmingas.

 

Kai kurie naminių gyvūnų augintojai ir veterinarai mano, kad etoksikvinas – pagrindinė ligų, odos problemų, nevaisingumo priežastis, kiti teigia, kad tai saugiausias, stipriausias ir stabiliausias naminių gyvūnų maiste naudojamas konservantas. Jis naudojamas ir žmonių maisto, pvz., čili miltelių, konservavimui. Ar jis saugus katėms, bandymų nebuvo atlikta. BHA ir BHT Europos Sąjungoje žmonių maiste draudžiami.

 

Kai kurie gamintojai vartoja „natūralius“ konservantus – vitaminą C (askorbatas) ar E (tokoferolių mišinys), rozmarinų, gvazdikėlių ar kitų prieskonių aliejus. Deja, pramoniniai maistai su jais „išlaiko“ vos pusmetį. Konservavimas skardinėse – geriausias procesas, kadangi praktiškai nereikia jokių kitų medžiagų.

 

Kokybiški produktai konservuojami natūraliai, tačiau beveik visada juose bus paslėptų konservantų ar priedų. Gamintojai etiketėje neprivalo nurodyti, kokia iš kitų šaltinių pas juos patekusių produktų sudėtis. Jei pvz. gamintojas perka žuvų taukus ir žuvų miltus bei kitus paruoštus ingredientus iš tiekėjų, kurie naudoja stabilizatorius ir pan., apie tai vartotojo informuoti nebūtina.

 

Dažai – dar vienas nereikalingas pramoninio maisto komponentas. Šunims nerūpi jų maisto spalva. Tai daroma, kad produktas atrodytų patrauklesnis žmonėms – pvz., paslėpti pilkšvą spalvą, padaryti maistą panašesnį į mėsą. Nors natūralios medžiagos kaip karamelė nekenksmingos, jos vis viena nereikalingos. Būtinai reikia vengti Blue 2, Red 40, Yellow 5 ir kitų „sunumeruotų“ dažiklių.

 

Aukštos kokybės pramoninis maistui nereikia kvapiųjų medžiagų, tačiau natūralios medžiagos nėra pavojingos ir net gali pridėti maistinės vertės. Ieškoti reiktų specialių sultinių (vištienos, jautienos), nurodytų rūšių gyvūnų kepenų. Vengti vertėtų nežinomos kilmės produktų (kai nenurodyta gyvūno rūšis), nežinomos kilmės ingredientų („sultinys“), liaukų miltų, dirbtinių skonių. Svogūnai šunims toksiški, tad jų ėdale neturėtų būti.

 

Kokiu ppramoniniu maistu reikia maitinti savo augintinius?

 

Tarp gyvūnų augintojų kyla daug diskusijų ir patarimų, kas geriau – termiškai apdorotas (lengvai apvirtas) ar žalias maistas. Vienareikšmiškai iš savo praktikos galiu teigti, jog reikia tik noro, o su dideliu noru atsiranda ir galimybės, savo augintinius maitinti tik natūraliai, t.y. RAW, BARF ar namų gamybos maistu. Kaip ir anksčiau minėjau, dėl netinkamo maitinimo tipo, t.y. sausų pramoninių maistų ilgainiui gyvūnams išsivysto daug sveikatos problemų, kurias vėliau išspręsti labai sunku, o gal net ir nebeįmanoma. Todėl visus gyvūnų augintojus, kuriems rūpi jų augintinio sveikata, kviečiu rimtai susimąstyti apie mitybos žalą ir naudą.

 

Str. autorė vet. gydytoja Ramunė Dvaržeckienė
 

Dėl konsultacijų, tyrimų ir gydymo kreiptis: 8-601 06353,  Islandijos pl. 209, Kaunas. 


Visos teisės saugomos. Naudoti Ramveta.lt  publikuojamą informaciją draudžiama be raštiško autorių sutikimo.