Straipsniai » Šunų ir kačių odos ligos

KAIP PALENGVINTI KETURKOJŲ SERGANČIŲ SEZONINE ALERGIJA SIMPTOMUS PAVASARĮ/VASARĄ REKOMENDACIJOS.

Venkite ilgų pasivaikščiojimų su augintiniu miške, žydinčiose pievose ar nenupjautose vejose, ypač saulėtomis, vėjuotomis dienomis po vidurdienio.

 

Grįžus namo derėtų iškart su drėgna medžiaga apšluostyti šunį ir iššukuoti kailį.

 

Palikus keturkojus namuose langus ir duris laikykite uždarytus, žinoma būtina atsižvelgti į esamą tuo metu kambario temperatūrą.

 

Kambarius vėdinkite anksti ryte ar vėlai vakare, iškritus rasai ir nusėdus žiedadulkėms.

 

Kasdien grindis, baldus bei kitus horizontalius paviršius valykite drėgnuoju būdu. Kiliminės dangos atsisakykite, arba ją dažnai siurbkite.

 

Įsigykite geros kokybės guolį/patalynę, kurioje nesiveistų erkutės ir nesikauptų kiti alergenai.

 

Guolį/skalbinius rekomenduojama džiovinti uždaroje patalpoje, nes lauke jie kaups žiedadulkes, pelėsius, dulkes ir kitus alergenus.

 

Naudokite repelentines medžiagas nuo vabzdžių.

 

Duokite savo augintiniams daugiau vitamino C. Jis mažina histamino lygį kraujyje, kuris ir sukelia alergines reakcijas.

 

Atostogauti rekomenduojama šalia vandens telkinių, kur yra drėgnas oras ir yra mažesnė žiedadulkių koncentracija (prie jūros, kalnuose, vietovėse, kur auga spygliuočiai medžiai).

 

Išvykę į kelionę, pasiimkite su savimi augintinio vaistinėlę, kurioje būtų vaistai malšinantys alergijos simptomus, natūralios ašaros ir t.t. Griežtai laikykitės vaistų naudojimo rekomendacijų. Nepamirškite patikrinti jų galiojimo laiko.

 

Jeigu vaistai nelabai veiksmingi – pasitarkite su veterinarijos gydytoju.

 

Atminkite, kad šviečiant saulei prie keturkojo pilvo odos (ar kitų mažiau plaukuotų vietų) prisilietę kai kurie augalai, pavyzdžiui, rūtos, dobilai, narcizai, varpinės žolės, pomidorai, petražolės, salierai, krapai, pastarnokai, morkos ar pupelės, gali sukelti odos bėrimą – fotodermatitą. Rasa, lietaus drėgmė šį poveikį gali dar sustiprinti.

 

Keturkojams, alergiškiems augalų žiedadulkėms, taip pat gali pasireikšti kryžminės reakcijos. Taigi, priklausomai nuo augalo, kurio žiedadulkės sukelia alergiją, alergizuoti gali ir tam tikri maisto produktai.

Alergiją sukelia tos pačios struktūros baltymai, esantys žiedadulkėse ir kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse.

Jei alerginę reakciją sukelia alksnių, lazdynų, beržų žiedadulkės, vadinasi, ją gali sukelti ir žali obuoliai, morkos, riešutai, bulvės, pomidorai. Javų žydėjimo metu gali alergizuoti duona, kruopos, medus. Žydint piktžolėms – saulėgrąžos, saulėgrąžų aliejus. Tačiau jei obuoliai, morkos ir bulvės yra termiškai apdoroti, beveik visi alergiški augintiniai gali juos vartoti ir nesukels jiems jokių alerginių reakcijų.

 

Ignoruoti savo augintinių alerginių simptomų nevalia !!!

 

Jeigu užsitęsė akių ašarojimas, sloga, odos paraudimas/niežulys ar vartojami nuo alergijos vaistai nebepadeda, būtina kreiptis į vet. gydytoją.

 

Negydoma monovalentinė (sukeliama vieno alergeno) alergija progresuoja, ir laikui bėgant augintinis tampa jautrus daugeliui alergenų. Paskirti tinkamą gydymą gali tik vet.gydytojas. Tai padės sušvelninti varginančios ligos simptomus ir išvengti komplikacijų.

 

Gydymas

 

Jūsų veterinarijos gydytojas, atlikęs imunologinius tyrimus ir nustatęs, kokios medžiagos sukelia alerginę reakciją, padės Jūsų augintiniui sušvelninti alergijos simptomus ir išvengti rimtų komplikacijų. Jeigu paskirti medikamentai nepadeda, vet. gydytojas gali rekomenduoti imunoterapiją. Jos metu 2–5 metus iš eilės nuolat bus atliekamos išgryninto alergeno ekstrakto injekcijos. Šiuo gydymu siekiama palengvinti pasireiškiančius alergijos simptomus.

 

Str. autorė vet. gydytoja Ramunė Dvaržeckienė
 

Dėl konsultacijų, tyrimų ir gydymo kreiptis: 8-601 06353,  Islandijos pl. 209, Kaunas. 


Visos teisės saugomos. Naudoti Ramveta.lt  publikuojamą informaciją draudžiama be raštiško autorių sutikimo.