Straipsniai » Šunų ir kačių odos ligos

AR GYVŪNAI GALI BŪTI ALERGIŠKI? TAIP !

Kas yra alergija?

Tai organizmo reakcija į aplinkoje esančias medžiagas (žiedadulkes, mieles, gyvūnų plaukus, blusas, maisto produktus ir kitas) ir dėl to atsirandantys sveikatos sutrikimai. 

Alergenai?

Organizmas į alergenus reaguoja tuomet, kai jie patenka ant odos, į kvėpavimo takus ar virškinimo traktą. Alergiškiems gyvūnams kraujyje atsiranda specifiniai antikūniai (imunoglobulinai E – IgE) prieš alergeną. Šie antikūniai yra atsakingi už biocheminius procesus, dėl kurių pasireiškia klinikiniai alergijos požymiai. 

Kaip gyvūnams pasireiškia alergija?

Alergenai, kurie sukelia alergines reakcijas žmonėms ir gyvūnams, yra tie patys, tačiau ligos klinikiniai požymiai gali būti skirtingi. Žmonėms ir katėms alerginės reakcijos labai dažnai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų pažeidimais, o šunims dažniausiai pasireiškia odos uždegimu – dermatitu, kuriam būdingas labai stiprus niežėjimas. Alerginės kilmės dermatito pradžioje gyvūnai labai kasosi, kandžioja ir laižo pėdas, kaso snukį. 
Gyvūnui besikasant ir laižantis pažeidžiama oda, joje atsiranda puiki terpė antrinės infekcijos sukėlėjams, dėl ko pažeidimai odoje gali apimti didelius plotus.
Maisto alergijoms būdingas odos niežėjimas, nors tuo pačiu metu gyvūnas gali vemti ir viduriuoti.

Kodėl alergijų klinikiniai simptomai skiriasi?

Alergenai organizme kaupiasi. Kuo daugiau alergenų patenka į organizmą, tuo stipriau pasireiškia ligos požymiai. Tai galima palyginti su statine, į kurią nuolat kapsi vanduo, todėl anksčiau ar vėliau statinė bus pilna ir vanduo pradės lietis per jos kraštus. Panašiai yra ir su organizmo imunine sistema, kai ją veikia alergenai. Dėl šios priežasties ligų simptomų atsiradimas ne visada nurodo kam būtent gyvūnas yra alergiškas. Pavyzdžiui, gyvūnui, kuris alergiškas žiedadulkėms ir papildomai turi maistinės kilmės alergiją, liga kliniškai gali pasireikšti tik vasarą (kada žiedadulkių koncentracija yra didžiausia). 

Kaip diagnozuoti alergiją?

Yra du būdai kaip nustatyti alergijas. Nuspręsti, kuris būdas jūsų augintiniui būtų tinkamesnis, padėtų konsultacija su veterinarijos gydytoju. 

1. Seniausias metodas yra alerginis odos tyrimas. Šis testas yra atliekamas su gyvūnu (in vivo). Atliekant šį tyrimą, nuskutami plaukai, jei reikia, atliekama vietinė anestezija, ir į poodį įvedami nedideli kiekiai skirtingų alergenų. Jei gyvūnas alergiškas kuriam nors alergenui, aplink šio alergeno injekcijos vietą atsiranda paraudimas, patinimas. 

2. Kraujo (serumo) tyrimas – tyrimui atlikti naudojamos naujausios technologijos. Tyrimas yra atliekamas laboratorijoje (in vitro). Iš gyvūno paimamas nedidelis kiekis kraujo ir laboratorijoje nustatomas IgE koncentracija. 
Paprastai dauguma alergiškų gyvūnų yra gydomi steroidiniais preparatais, todėl tokiems gyvūnams negalima taikyti pirmojo diagnostikos metodo (alerginio odos tyrimo), nes tyrimo rezultatai bus iškreipti. Prieš šį tyrimą turi būti nutrauktas gydymas antihistamininiais ir steroidiniais preparatais 4-6 savaitėms. Tuo tarpu gydymas antihistamininiais ir steroidiniais preparatais neturi įtakos kraujo (serumo) testo rezultatų vertinimui. Kraujo tyrimo pliusas yra ir tas, kad galima nustatyti platų spektrą alergenų, tame tarpe ir maisto alergijų, kurių negalima nustatyti alerginiu odos tyrimu. 

 

3. Eliminacinė dieta. Taikant šią dietą būtina iš raciono pašalinti produktą, kuris sukelia alergiją. Ši dieta turėtų būti taikoma ne mažiau 2-3 mėnesius, kad pamatyti efektą. Eliminuojanti/hipoalerginė dieta, tai nauji baltymų ir angliavandenių šaltiniai (kurie anksčiau nebuvo naudojami) arba hidrolizuoti baltymai. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti namų gamybos, RAW ar  BARF.



Kaip gydyti alergišką gyvūną?

Geriausias gydymo būdas yra „užkirsti kelią“ alergenams. Deja, dauguma atveju tai yra neįmanoma. 

Yra trys dažniausiai naudojami gydymo būdai:

1. Medikamentinis: dažniausiai naudojami antihistamininiai ir steroidiniais preparatai arba jų kombinacija. Kartais, antrinės infekcijos slopinimui, gydoma antibiotikais. Tačiau, gyvūnui nuolat kontaktuojant su alergenais, reikalingas ilgalaikis gydymas, todėl dėl šių vaistų šalutinio poveikio gali išsivystyti sunkūs sveikatos sutrikimai. 

2. Hiposensibilizacija: kartais ji dar vadinama imunoterapija arba „vakcinomis nuo alergijos“. Tam tikrą laiką alergiškas gyvūnas gauna nedidelius kiekius alergeno, dėl to organizme pasigamina pakankamas kiekis alergiją blokuojančių antikūnių (IgG). IgG pajėgia užblokuoti alerginę reakciją prieš jos pasireiškimą. Šis gydymo būdas yra pats tinkamiausias ir žmonėms, ir gyvūnams. Naudojant šį gydymo būdą, jūsų gyvūnui sudaroma gydymo schema atsižvelgiant į kraujo tyrimo rezultatus. Kiekvienos injekcijos metu o truputį didinama alergenų koncentracija, tai padeda išvystyti imuninės sistemos reikiamą atsaką į alergeną.

3. Alergenų vengimas ir aplinkos kontrolė: kuo mažiau alergiškas gyvūnas susidurs su alergenais, tuo mažesnė tikimybė alergijai pasireikšti. Šį metodą lengviausia taikyti maisto alergijų atvejais, tuo tarpu kitos kilmės alergijoms sunkiai pritaikomas. 

Ar hiposensibilizacija tikrai veikia?

 

Tikrai taip! Daugumos augintinių sveikata pagerėja iki 60-80%, kitų net iki 90% atvejų!

Taikant hiposensibilizacijos gydymo būdą, labai svarbus glaudus bendradarbiavimas tarp jūsų ir jūsų augintinį gydančio veterinarijos gydytojo. Pagrindinė jūsų užduotis būtų užtikrinti injekcijų atlikimą ir šių procedūrų atlikimo žymėjimą gydymo dienyne, kuris jums bus išduotas gydymo pradžioje. Tai padės veterinarijos gydytojui lengviau stebėti ir analizuoti gydymo eigą, o esant reikalui – pakeisti gydymą. 

Kas yra hiposensibilizacija?

Tai gydymo metodas, kurio pagalba jūsų gyvūno imuninė sistema tampa atsparesnė alergenam. Svarbu suprasti, kad alergijos neįmanoma “išgydyti” tiesiogine šio žodžio prasme. Gydymo metu alergiško gyvūno imuninė bus iš naujo “apmokoma” kaip reaguoti į tam tikrą antigeną, gyvūnui ligos simptomai sumažės arba visiškai išnyks. Pats hiposensibilizacijos procesas yra paprastas – tai nedidelio “vakcinos” kiekio įvedimas į organizmą (jūsų veterinarijos gydytojas jums parodys kaip tai atlikti). Įvedamos “vakcinos” kiekis ir koncentracija palaipsniui bus didinama. Po kurio laiko alergiško gyvūno imuninė Sistema bus pakankamai paruošta tam, kad galėtų kovoti su alergenais. 

Kaip vyksta hiposensibilizacija?

Taikant šį gydymo metodą, padidėja imuninės sistemos atsparumas alergenams. Alerginės reakcijos pasireiškimo esmė ta, kad prieš alergenus organizme kovoja IgE, kuris susijungia su alergenais. Hiposensibiliacijos dėla organizmas pradeda gaminti imunoglobuliną IgG, pastarasis (o ne IgE) jungiasi su alergenais, ir nesukeliama alerginė reakcija. 

Ko nereikėtų pamiršti atliekant injekciją…
- Nepamirškite, kad hiposensibilizacijos tikslas pasiekti kiek įmanoma didžiausią organizmo atsparumą konkrečiam alergenui. Apytikriai 80-85 proc. Atvejų gydymas vyksta pagal numatytą gydymo kursą ir nereikalauja gydymo kurso korekcijos. Nėra blogas ženklas, jeigu reikalinga gydymo kurso korekcija – tokiu atveju jūsų gyvūno organizmas yra jautresnis ir jam reikia sumažinti alergeno doze. Galų gale jūsų gyvūnas pasieks tokius pat rezultatus, kaip ir tie gyvūnai, kuriems nereikėjo hiposensibilizacijos korekcijos. 
- Atlikite injekciją tuo metu, kai esate įsitikinęs, kad galėsite gyvūną stebėti 45-60 minučių po injekcijos atlikimo. Stebėdami savo augintinį galėsite įsitikinti, kad gyvūnui nėra pašalinio poveikio. Pašalinis poveikis, kuris pasireiškia per pirmas valandas nuo “vakcinos” įvedimo pasitaiko labai retai. 
- Dažniausias pašalinis poveikis yra sustiprėjęs niežulys ir paraudimas. Retais atvejais stebimas pagreitėjęs kvėpavimas, vėmimas, viduriavimas arba mieguistumas. Tokiais atvejais suleisto alergeno doze viršija organizmo toleruojamą slenkstį, todėl jūsų veterinarijos gydytojas sumažins doze. Būtina šiuos gyvūno sveikatos pokyčius įrašykite į gydymo dienyną. 
- Jeigu kartais jums nepavyksta atlikti injekcijos numatytą dieną, atlikite tai kitą dieną. Injekcijos neatlikimas laiku (vėluojant vieną ar dvi dienas) neturės įtakos jūsų gyvūno gydymo sėkmei (ypač vėlesniame gydymo etape, kuomet injekcijos atliekamos retai).

Parengta pagal VETFONDS medžiagą.     

 

Dėl konsultacijų, tyrimų ir gydymo kreiptis: 8-601 06353,  Islandijos pl. 209, Kaunas. 


Visos teisės saugomos. Naudoti Ramveta.lt  publikuojamą informaciją draudžiama be raštiško autorių sutikimo.