Straipsniai » Pirmoji pagalba

VABZDŽIŲ ĮGĖLIMAI. ANAFILAKSINIS ŠOKAS

Prasidėjo šiltasis sezonas, o su juo kartu ir vabzdžiai - bitės, širšės, kamanės. Jų įgėlimai pavojingi ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatai, bei gyvybei. Jos piktesnės būna per kaitrą ir lietingu oru. Po įgėlimo pasireiškia ankstyvos ir vėlyvos alerginės reakcijos. Daugiausia, 95 – 98 proc. būna ankstyvos – tuoj po įgėlimo ar per valandą po jo. Vėlyvos reakcijos į vabzdžio įgėlimus atsiranda po 6 -12 val. Reakcija dažniausiai pasireikškia lengvu ar vidutiniu laipsniu arba sunkaus laipsnio anafilaksiniu šoku.


Anafilaksinis šokas – tai ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė organizmo reakcija į pakartotinai patekusį alergeną (t. y. organizmas jau būna įjautrintas tam alergenui).

Anafilaksijos priežastys yra labai įvairios: vaistai, vabzdžių įgėlimas, pašaras, alergenų ekstraktai (imunoterapija), vakcinos, šaltis, fizinis krūvis.
Kodėl vieni gyvūnai alergiški, o kiti ne nėra tiksliai žinoma, tai susiję su imuninės sistemos padidėjusiu jautrumu, padidėjusiu Ig E kiekiu.

 

Ūminės alerginės reakcijos metu įvyksta putliųjų ląstelių ir bazofilų degranuliacija, stimuliuota alergeno - antikūno (imunoglobulino E) komplekso, sensibilizuotame organizme. Gyvūnas, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo kontaktuoti su reakciją sukėlusia medžiaga. Anafilaksinis šokas yra sunkiausia anafilaksijos forma, kuriai būdinga hipotenzija, pasireiškianti organų disfunkcija ir hipoperfuzija

 

Anafilaksinė reakcija pažeidžia 4 organų sistemas: odą, kvėpavimo, virškinimo ir kardiovaskulinę. Pirmiausiai imuninės sistemos putliosios ląstelės per imunoglobuliną E (Ig E) sureaguoja į organizmą patekusį alergeną ir išsiskiria daug agresyvių medžiagų, fermentų, mediatorių veikiančių į kraujotaką, nervų sistemą, odą, plaučius ko pasėkoje krinta kraujospūdis, ištinka kolapsas, ištinka bronchospazmas (trumpas praeinantis bronchų susiaurėjimas). Pacientas, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo kontaktuoti su reakciją sukėlusia medžiaga.

Sunkiausia anafilaksijos forma, kuriai būdinga hipotenzija, pasireiškianti organų disfunkcija ir hipoperfuzija, yra anafilaksinis šokas.

Anafilaksija gali įvykti bet kuriame amžiuje.
Alergiškų gyvūnų vis daugėja, manoma tai vyksta dėl didėjančio aplinkos užterštumo, gausybės konservantų pašare, gausaus buitinės chemijos vartojimo.

 

Simptomai ir požymiai


Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas). Anafilaksija pasireiškia šiais simptomais: 
• Oda: dilgėlinė (smulkus bėrimas, susiliejantis į didelius, paraudusius odos plotus ), angioedema ( staigus patinimas, ypač galvoje, kakle, galintis spausti kvėpavimo takus), generalizuota eritema ( odos bėrimas apimantis visą kūną, ar didelius plotus), odos niežulys;
• Kvėpavimo: apsunkintas alsavimas, dusulys, švokštimas,  kosulys, užkimęs balsas, stridoras (dėl kvėpavimo takų suspaudimo pasunkėjus įkvėpimui, atsiradęs švilpesys), sutrikęs kvėpavimas per šnerves, čiaudulys;
• Širdies ir kraujagyslių: blyškumas, bendras silpnumas, sąmonės praradimas, dažnas širdies plakimas (tachikardija), aritmijos, silpnas periferinis pulsas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas;
• Virškinimo: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai;
Kiti galimi požymiai: akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, traukuliai.
Labai išreikštais atvejais gali gaišti.

Gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės ir pradiniai jų požymiai (nestabili gyvūno būklė):

1. Gerklų edema (Kvinkės edema gerklų srityje, angioedema viršutinių kvėpavimo takų srityje)
 patinsta snukis, kaklas, sunku įkvėpti, atsiranda stridorasÞ
2. Bronchų spazmas (astminė būklė) dusulys, švokščiantis kvėpavimasÞ
3. Plaučių edema, dusulys, padažnėjęs kvėpavimasÞ
4. Anafilaksinis šokas, silpnumas, blyškumas, kolapsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis.Þ
Anafilaksinės reakcijos trukmė įvairi – nuo kelių minučių iki dienos ar ilgiau. Ryškūs simptomai iki 0,5-5 val.

Anafilaksija yra liga, reikalaujanti skubaus diagnozavimo ir gydymo. Visi gyvūnai, kuriems išsivystė anafilaksija, turi būti gydomi veterinarijos klinikoje ir jų būklė stebima ne mažiau kaip 24 valandas.
 

Pirmoji pagalba :

 

Skambinti savo vet. gydytojui, ar į artimiausią vet. kliniką;
Nutraukti kontaktą su alergenu;
Įvertinti paciento būklę: sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą, arterinį kraujospūdį.
Atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą (apžiūrėti, ar nėra nasruose vėmalų ir.t.t);
Suleisti adrenalino: 0,1 % tirpalo 0,05-0,5ml/ 5kg į raumenis arba į poodį. Injekcijas galima kartoti kas 5-15 min Jei nėra dusulio požymių duoti antialerginių vaistų, kaip tavegilis. Adrenalino dozės pagal gyvūno svorį žiūrėti lentelė nr. 1.
Jei pykina, užtikrinti, kad nepaspringtų skrandžio turiniu;
Jei nustoja kvėpuoti, tikrinti kvėpavimą ir širdies veiklą. Nesant pradėkite širdies masažą: 30 paspaudimų ir 2 įpūtimai.

Jei padedama laiku visiškai išgyjama, tačiau alerginė reakcija gali pasikartoti, ir kitą kartą greičiau ir stipriau. Visas su savimi turite turėti medikamentų alerginei reakcijai slopinti, t.y. adrenaliną.

 

Adrenalino turi būti suleista į raumenis iš karto, kai tik nustatoma anafilaksija. Deja, daugelis tyrimų rodo, kad šio vaisto nėra paskiriama, kai jis tikrai būtinas. Daugeliui pacientų pakanka vienos dviejų epinefrino injekcijų į raumenis, retai prireikia daugiau nei dviejų dozių. Esant reikalui, adrenalino (epinefrino) injekcijas galima kartoti kas 5–15 minučių. Taisyklingai suleista 0,01 mg/kg 0,1 proc. tirpalo adrenalino (epinefrino) injekcija į raumenis yra efektyvus ir saugus pradinis anafilaksijos gydymas. Kontraindikacijų skirti adrenalino gydant anafilaksiją nėra.

 

Kitų vaistų (antihistamininių, gliukokortikoidų ir beta 2 agonistų) vartojimas teikiant neatidėliotiną pagalbą anafilaksijos metu nėra pagrįstas įrodymais. Antihistamininiai vaistai gali sumažinti niežulį, odos paraudimą, angioedemą, akių ir nosies simptomus, tačiau tikrai negali pakeisti adrenalino, nes neveikia gyvybei reikšmingų organizmo funkcijų (bronchų obstrukcijos, hipotenzijos).

 

Gliukokortikoidai turi įtakos daugeliui imuninio mechanizmo grandžių, tačiau nėra klinikinių tyrimų, įrodančių jų reikšmę gydant anafilaksiją. Jų veikimo pradžia lėta (matuojama valandomis), todėl teikiant neatidėliotiną pagalbą vietoj adrenalino skirti šių vaistų netinka.

Nors pabrėžiama, kad minėtų grupių vaistai nepriskirtini neatidėliotinos pagalbos priemonėms, jie neabejotinai reikalingi tolesniam anafilaksijos gydymui.

 

Kelionėje ar namie turėkite savo augintinio pirmosios pagalbos vaistinėlę, kurioje būtų adrenalino (epifefrino).

 

Str. autorė vet. gydytoja Ramunė Dvaržeckienė

 

Dėl konsultacijų, tyrimų ir gydymo kreiptis: 8-601 06353,  Islandijos pl. 209, Kaunas.


Visos teisės saugomos. Naudoti Ramveta.lt  publikuojamą informaciją draudžiama be raštiško autorių sutikimo.