Straipsniai » Pirmoji pagalba

KAIP SUTEIKTI PIRMĄJĄ PAGALBĄ ŠUNIUI NUŠALUS AR IŠTIKUS HIPOTERMIJAI. PATARIMAI KAIP TINKAMAI PRIŽIŪRĖTI KETURKOJUS ŽIEMĄ.

Nepaisant oro sąlygų, Jūsų šuo turėtų kasdien palakstyti lauke. Tiesa, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo augintinio sveikatos būklės, savijautos ir kiek yra užgrūdintas jo organizmas. Paltukai, megztukai ir batukai padeda jam nesušalti. Visų pirma tai aktualu trumpaplaukiams ar vyresnio amžiaus šunims. Todėl jiems rekomenduojami paltukai ar megztiniai su aukšta apykakle. Rūbas būtinai turi dengti visą kūną iki pat uodegos bei pilvo apačią. Deja, daugeliui augintinių apdarai nėra malonūs ir dažnai kelia stresą, todėl jei šuo nenori paltuko, nereikėtų jo vilkti per prievartą.

Atminkite, kad sergantys, jauni ar vyresnio amžiaus šunys yra jautresni šaltam orui!

Šunys yra jautrūs nušalimams ir hipotermijai taip pat, kaip žmonės, todėl vadovaukitės sveiku protu, kaip ilgai gali trukti Jūsų pasivaikščiojimai su augintiniu.

Net trumpalaikis šaltis gali sukelti galūnių, snukio (nosies veidrodėlio) ar ausų galiukų nušalimus. Nušalimo požymiai. 
Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles. Nušalusioje vietoje matyti odos paraudimas. O vėliau kraujagyslės siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir matomi pabalusios odos plotai. Atsiranda skausmas. Vėliau skausmas išnyksta, audiniai apmiršta. Oda tampa balta ar žalsvai–gelsva ir atrodo neįprastai kieta arba lyg vaškuota ir gali luptis. Išoriškai šiame etape nustatyti nušalimo neįmanoma, galima tik daryti prielaidą, kad kuo žemesnė buvo temperatūra ir ilgesnis poveikis, tuo blogiau. Specifiniai simptomai, leidžiantys nustatyti nušalimo laipsnį, paprastai pilnai pasireiškia pirmosios paros pabaigoje.

Jei įtariate, jog nušalo Jūsų augintinio kuri nors kūno vieta, visų pirma nuneškite jį į kambario temperatūros patalpą, tada ant nušalusių vietų dėkite šiltus kompresus (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė ar tvarsčiai keičiami kas 2-3 min.). Keiskite juos dažnais iki tol kol šalčio pažeista odos vieta tampa rausva. Po to kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius.

Hipotermija – būsena, kai organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės nei reikalinga palaikyti organizmo metabolizmą ir funkcionavimą.

Ji skirstoma į 3 etapus: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Lengva hipotermija yra, kai šuns kūno 32 – 35 °C, vidutinio sunkumo hipotermija - 32 – 28 °C ir sunki – kai kūno temperatūra mažesnė nei 28 °C.

Hipotermiją gali paskatinti labai šalta aplinka, ilgas buvimas joje, lietus, vėjas ar buvimas šaltame vandenyje.
Hipotermijos požymiai yra drebulys, nerimas, raumenų sustingimas, lėti judesiai, žemas kraujo spaudimas, stuporas, lėtas kvėpavimas. Sunkios hipotermijos atveju – išsiplėtę vyzdžiai, nesigirdi širdies plakimo, apsunkintas kvėpavimas, koma.
Jei Jūsų šuniui pasireiškė hipotermijos požymiai, būtina kuo greičiau sušildyti. Įneškite į šiltą patalpą, jei augintinis sušlapęs jį nusausinti ir įsupti į sausą ir šiltą vilnonę antklodę, aliuminio foliją, pridėti šildomąją pūslę arba butelį su šiltu vandeniu. Reikia būti atsargiems, kad nenudeginti odos.

Gyvūno kūno temperatūrą būtina matuoti kas 10min. Jeigu šuns kūno temperatūra nukrinta žemiau kaip 36° C, dingsta drebulys, gyvūnas darosi apatiškas, vangiai kvėpuoja, būtina skubi veterinarinė pagalba. Esant sunkiai hipotermijai, reikia profesionalios veterinarų pagalbos ir gydymo, kadangi gresia rimtos komplikacijos.

Žiemą sausas ir šaltas oras, šlapdriba, sniegas ir aštrios ledo šukės gali sukelti letenėlių pažeidimus. Letenėlių ir tarpupirščių oda ima niežėti, skilinėti, pleiskanoti, o ledo šukės gali padaryti net gilius odos pažeidimus.
Todėl norint išvengti šių pažeidimų būtina tinkama letenėlių priežiūra.

Nagų priežiūra. Visada reguliariai patrumpinkite nagučius. Nes šunys turėdami ilgus nagus gali užsikabinti ir skaudžiai pasisukti pirštą/nusilaužti nagą. Remdamiesi į žemę, nagai priverčia šunį plačiau laikyti pirštus. Todėl su ilgais nagais netinkamai remiasi pėda ir pakinta judesys.

Plaukų priežiūra. Bukomis žirklėmis tarpupirščiuose esantys plaukai turi būti iškerpami, kad nesusidarytų ledo kamuolėliai, kurie šuniui sukelia skausmą. Taip pat juos pašalinus, lengviau aplikuoti apsauginį letenėlių vašką.
Prieš išeinant į lauką, visada patepkite apsauginiu vašku letenėles ir tarpupirščius arba dėkite batukus. Batukai apsaugos patikimiau, tačiau ne kiekvienas šuo sutiks ramiai su jais vaikščioti. Vašką naudoti paprasčiau, bet jis letenėles apsaugo tik 15 minučių, todėl ilgesniems pasivaikščiojimams reikia imtis visą apsauginio vaško indelį ir kartkartėmis patepti letenėlių pagalvėles.
Lauke vedžioti šunį ne šalikelėm, gatvėm ar takeliais. Nes jie dažniausiai būna padengti ledą ir sniegą tirpdančiomis medžiagomis, druskomis ar antifrizu.
Grįžus namo, nuplauti šiltu vandeniu sniegą ir ledą nuo šuns letenėlių ir pilvo. Tarpupirščiuose gali susidaryti ledo kamuolėliai, atsargiai išimti ledus pirštais/ šiltu vandeniu.

Dėmesio! Jei lauke šuo pradeda kilnoti letenėles, vadinasi, jam darosi šalta, todėl pasivaikščiojimus turėtumėte baigti.

Kitos rekomendacijos:

Šaltuoju metų sezonu dauguma namų oras tampa sausas, todėl šuo išeikvoja daug drėgmės ir oda/ kailis tampa sausi. Minkštu šepečiu šukuokite šunį energingai ir reguliariai. Toks masažas šepečiu gerina odos kraujotaką ir stimuliuoja riebalinėse liaukose natūralaus sebumo gamybą.

Padidinkite patalpų drėgmę, taip sumažinsite augintiniui odos sausumą ir niežulį. Taip pat galima daryti avižų dribsnių voneles, jos ramina odą ir sumažina jos paraudimą.
Keturkojus su labai tankiu kailiu ir pavilne šaltuoju laikotarpiu būtinai reikia šukuoti, nes sušlapus kailiui, drėgmė dirgina odą ir atsiranda šlapiuotės.

Žiemą niekada per daug nenutrumpinkite augintinio kailio. Maudykite šunį tik po paskutinio vakarinio pasivaikščiojimo.
Mėnesį prieš šaltąjį sezoną, papildykite savo augintinio racioną žuvies taukais ( Omega 3 ir Omega 6 rieb. r.) ar šalto spaudimo nerafinuotais augaliniais aliejais ir riebaluose tirpiais vitaminais E +A.

Apsaugokite savo augintinį:
Nepalikite antifrizo, aušinimo skysčio ar langų valymo skysčio pasiekiamoje vietoje. Neleiskite lakti iš balų. Šie produktai labai vilioja keturkojus. Jei labai toksiški.

Apsvarstykite galimybę naudoti produktus, kuriuose yra propilenglikolio, o ne etilenglikolio. Kai kurios kompanijos siūlo netoksiškų antifrizo produktų.
Jei dažnai keliaujate su savo keturkoju, automobilyje turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę, antklodžių, rankšluoščių, vandens ir dubenėlį.

Per šalčius niekada nepalikite augintinio vieno automobilyje. Žiemą automobilis veikia, kaip „šaldytuvas“.
Ilgai nepalikite kačių be priežiūros lauke, nes jos mėgsta lipti ant automobilyje esančių šilumą išskiriančių pavojingų vietų.

Siekiant išvengti traumų, hipotermijos ir skendimo, neleiskite šuniui lipti ant užšalusių vandens telkinių.

Voljeruose gyvenančių šunų būdas rekomenduojama tinkamai apšiltinti ir padaryti prie būdos dvi sienas, kurios apsaugos nuo vyraujančių vėjų. Nerekomenduojama būdos statyti tiesiog ant žemės, reikėtų sukalti medinį pagrindą, kad augintiniui iš apačios netrauktų šaltis ir viduje būtų šilčiau.

Str. autorė vet. gydytoja Ramunė Dvaržeckienė.


Dėl konsultacijų, tyrimų ir gydymo kreiptis: 8-601 06353,  Islandijos pl. 209, Kaunas. 


Visos teisės saugomos. Naudoti Ramveta.lt  publikuojamą informaciją draudžiama be raštiško autorių sutikimo.